Apie viską. Ir apie nieką.

Šią knygą skaičiau pakankamai ilgai, maždaug apie mėnesį. Nors atsižvelgus į teksto apimtį ir mano privalomų darbų sąrašą, tai atleidžiu sau.

Kaip ir daugelyje Murakami knygų, siužetas “kronikose”- šiek tiek mistinis, be galo painus, tačiau kaip visada- prikaustantis.

Iš tiesų, tai viena iš tokių knygų apie kurias nenorėčiau kalbėti. Nesu tikra, kad galiu. Tai kažkas tokio, ką norisi pasilaikyti sau. Nežinau ar galėčiau kokiam draugui sakyti: ” Žinai, perskaičiau “Prisukamo paukščio kronikas” ir ten rašoma apie…”. Ši knyga atspindi labai daug dalykų, prie pagrindinės istorijos čia meistriškai priiaudžiamos kitos, rodosi visai niekuo nesusiję. Kadangi teko skaityti jau nemažai šio autoriaus knygų, galiu pasakyti tik tiek- aiškumo ir šioje nėra. Su kiekvienu puslapiu vis labiau kyla troškimas, kad išsispręstų visos mįslės, tačiau netgi pabaigoje daug kas lieka neaišku. Nors kita vertus, knygos pabaiga- laisvė kiekvieno interpretacijai, atsižvelgiant, kad kiekvienam skaitytojui rūpi vis kita istorijos dalis.

Kaip ir tkėjausi nieko aiškaus nepasakiau. Negaliu parašyti nei sakinio, bandydama atpsakoti siužetą. Toks jausmas lyg bandytum atskleisti baisią savo šeimos paslaptį. Taigi gavosi taip, akd pasidalinau dar neatvėsusiais jausmais, baigusi skaityti knygą.

O, vargeli.

Senokai nesilankiau bloge ir ką- užsukus mane ištiko šokas. Na, kad viskas labai pasikeitė beveik nenustebau, laikas greit eina. Bet kad čia bus tokia makalynė tikrai nesitikėjau… Ilgokai užtrukau kol susiradau kaip rašyti įrašą, visos funkcijos modernizuotos ir paprastam žmogui (tokiam kaip aš) beveik nesuprantamos. Tikiuosi “įsikirsiu” kp čia kas daroma, nes šiek tiek nervinuosi.

Gaila, kad nebėra Draugų skilties, sunku susirasti tuos, kurių įrašus noriu skaityti.

Ir šiaip viskas labai sudėtinga.

o blogiausia tai, dingo mano html šablonas. Su CSS nieko nesigaudau. Visiškai. O siūlomi šablonai tokie nuobodūs.

Na va pabambėjau šiek tiek, bet manau, lengviau nepasidarė.